užmarinis

užmarìnis, -ė adj. (2) KŽ 1. M, Rtr, KŽ už marių esantis, gyvenantis: Keliauna ing tolimas užmarines šalis rš. Žydras tolis užmarinis J.Aist. Mes, kiek įstengėm, rašėm apie aną užmarinį darbštuolį TS1898,7. Užmarinė armija išlips ant kranto prš. 2. iš užmarių kilęs, užmaryje pagamintas, išaugintas: Panaitės, ar gertumėt mano arielkos labai geros, užmarinės turu? BsPIII202(Brt). Pradėjo užmariniai javai užlieti Europą rš.